Search Results for: "Rolandas Kazlas"
Lietuvos nacionalinis dramos teatras (LNDT) rengiasi paskutinei šio sezono premjerai – Eimunto Nekrošiaus spektakliui „Dieviškoji komedija“. Premjeriniai spektakliai vyks balandžio 26 ir 27 dienomis LNDT didžiojoje scenoje.
Šeštadienį Valstybiniame Jaunimo teatre buvo pristatytas ilgai lauktas Rolando Kazlo režisuotas spektaklis „Raštininkas Bartlbis“, kuriame papasakota istorija apie vienišą, mažakalbį keistuolį, itin paslaptingą asmenybę, kurio vardą labai sunku ištarti – Bartlbį. Tad, cituojant Bartlbį, Laikas.lt bevelija praskleisti premjeros uždangą.
Valstybinis jaunimo teatras šį savaitgalį kviečia į antrąją sezono premjerą – Rolando Kazlo režisuotą spektaklį „Raštininkas Bartlbis“.
„Dėl savo profesijos per pastaruosius trisdešimt metų artimai susipažinau su gana savotiškų ir įdomių žmonių sluoksniu, ir jei norėčiau, galėčiau papasakoti aibes istorijų, kurių klausydamiesi geraširdžiai džentelmenai šypsotųsi, o jautrios moterys verktų. Bet palieku nuošaly visų kitų biografijas, vildamasis parašyti keletą puslapių apie Bartlbį – keisčiausią iš visų raštininkų, kuriuos esu matęs.”
Tokiais žodžiais XIX a. amerikiečių romanistas, eseistas ir poetas Hermanas Melville’is, pradeda savo apsakymą „Bartlbis”, pagal kurį aktorius R.Kazlas sukūrė savo naujausią spektaklį „Raštininkas Bartlbis”.
Ilgai laukta premjera įvyks lapkričio 6, 7 d. 18 val. Valstybiniame jaunimo teatre. Kruopštų scenografės ir kostiumų dailininkės darbą atliko jau trečią kartą su Rolandu Kazlu bendradarbiaujanti Neringa Keršulytė.
Vaidmenis kūrė: Artūras Sužiedėlis, Rolandas Kazlas, Arūnas Storpirštis, Lukas Petrauskas, Jonė Dambrauskaitė, Andrius Bialobžeskis, Antanas Šurna, Nerijus Gadliauskas, Rimgaudas Karvelis, Ignas Ciplijauskas ir Jurgis Damaševičius.
Hermano Melvillio darbai dažnai priskiriami tamsiojo romantizmo srovei. Rašytojas geriausiai žinomas dėl savo kūrinių „Mobi Dikas, arba Banginis“, „Enkantados, Kelionė po Europą ir Levantą“, ir kitų romanų, kuriuos rašytojas sukūrė remdamasis savo išgyvenimais, patirtais plaukiojant banginių medžiotojų laivuose.
„Bartlbis“ priskiriamas vėlyvajam kūrybos periodui. Apsakyme rašytojas sugriauna beveik visus principus, būdingus jo ankstesniajai kūrybai. Okeanų platybes, tolimų šalių egzotiką keičia kukli juridinė kontora judriajame Volstryte, pro kurios langus matosi aklina plytų siena. Į pirmą planą iškeliamas kuklus dokumentų perrašinėtojas ir teisininkas, branginantis savo gerą vardą, naudą ir sielos ramybę. Pagrindinis herojus – vienišas, mažakalbis keistuolis. Jis itin paslaptinga asmenybė, atėjusi „iš neatsiimtų laiškų skyriaus“.
Bartlbis kupinas nenusakomos vidinės tvirtybės, žinantis kažką labai svarbaus ir tik jam vienam suvokiamo. Jis mandagiai ir atkakliai laikosi savo nuostatų. Vidinė stiprybė ir visa apimanti ramybė jam padeda išlikti savimi bet kokiomis aplinkybėmis. Iš kur ta jo tvirtybė? Tai lieka paslaptimi, kurios rašytojas neatskleidžia.
Kalbėdamas apie būsimą premjerą aktorius, režisierius ir inscenizacijos autorius Rolandas Kazlas sako: „Hermano Melvilio apsakymas „Bartlbis”, kaip ir beveik visa šio nepaprasto ir didžiojo rašytojo kūryba, man pasirodė lyg liūdnas, rūstus, tačiau geranoriškas laiškas, laimei, išlikęs iki šių dienų.
Rašytojas nemoko kaip reikia šiame pasaulyje gyventi ir klestėti, o tarsi silpstančiomis raštininko akimis žvelgia į save ir į žmogų, kuris nuolat trokšta nugalėti, apsisaugoti, pergudrauti kažką daug galingesnio už save. Spektaklis „Raštininkas Bartlbis” turbūt apie žmogaus orumą, tikėjimą savo tiesa, kad ir kokia keista ir nepriimtina ji būtų nustatytai ir uoliai prižiūrimai tvarkai, o tuo pačiu ir apie jo pažeidžiamumą.
Bartlbis tarsi Sfinksas saugantis savo paslaptį, neišsprendžiama lygtis, kuri traukia, glumina, trikdo ir netiesiogiai veikia kitus. Kaip pasakytų pats Melvilis toks žmogus „nugurkia viską – įvykius, tikėjimus , religijas ir įsitikinimus, sunkumus, akivaizdžius ir nematomus.
Podraug ir pati mirtis atrodo tik geraširdiški spyriai bei smagūs niuksai pašonėn, kuriais vaišina jį neregimas, mįslingas senas pokštininkas.”
„Bartlbio“ istorija net tris kartus buvo ekranizuota Prancūzijos ir JAV kino studijose. Taip pat sukurtos kelios vienaveiksmių operų versijos.
Vienai iš jų libretą parašė žymus dramaturgas Edwardas Albee. 2009 m. Čikagoje, Mary-Arrchie Theatre Company pristatė naujausią žymaus apsakymo teatrinę versiją. Lietuvos teatro scenoje šis didžio meistro unikalus ir gilus kūrinys yra pristatomas pirmą kartą.
Gegužės 3–4 d. Menų spaustuvėje teatras „Cezario grupė“ pristatys spektaklio „Tankumyne“ premjerą pagal Riunoskės Akutagavos to paties pavadinimo novelę. Spektaklio režisierius Rolandas Kazlas ir „Cezario grupės“ aktoriai kviečia žiūrovus į ekspediciją žmogiškos esaties tankmėn. Žiūrovai jau turėjo galimybę susipažinti su R. Kazlo režisuotais darbais pagal Hermaną Melvilį, Kristijoną Donelaitį, tačiau šis darbas – pirmasis, kurį aktorius tik režisuoja, pats nepasirodydamas scenoje.
Spalio 18-20 dienomis Vilniaus teatre „Lėlė“ aktorius Rolandas Kazlas pristatys fantaziją apie poetą Kristijoną Donelaitį – spektaklį pavadinimu „Ne pagal šio pasaulio madą“, kuriame vaidins ir teatro aktoriai Sigita Mikalauskaitė bei Deivis Sarapinas. Spektaklio pavadinimas – tai precentoriaus K. V. Šulco citata, įrašyta mirimo metrikų knygoje: „Jis buvo <...> sąžiningas žmogus. Ne pagal šio pasaulio madą, bet ištikimas draugas ir per 9 metus, kai aš buvau su juo kartu, nesu nė sykio su juo susikivirčijęs…”
Visiems, pasiilgusiems gero lietuviško kino, Panevėžyje įsikūręs kino centras „Garsas“ negaili staigmenų. Jau šį penktadienį bendradarbiaudamas su kino studija „Monoklis“ kino centras kviečia išvysti lietuvišką filmą „Balkonas“, kuriame žaismingai interpretuojama paauglių meilės istorija.
Filmo veiksmas vyksta nedideliame miestelyje periferijoje. Vienuolikametės Emilijos kaimynystėje po tėvų skyrybų apsigyvena jos bendraamžis Rolanas su tėčiu. Tarp vaikų mezgasi ryšys. Tačiau iš drovumo ar baimės atsiverti jie bendrauja tik per sieną, sėdėdami kiekvienas savo balkone arba per elektros jungiklį. Vos tragiškai nepasibaigęs nelaimingas atsitikimas užkerta Emilijai kelią į balkoną. Tai paskatina vaikus išsiruošti į „tikrą” pasimatymą.
Visai šeimai skirtas filmas „Balkonas“ žiūrovams siūlo atrasti artumą ir draugystę iš naujo. „Pagrindinė filmo tema – draugystė, artumas arba tiksliau – baimė priartėti, susidraugauti. Irstančios šeimos – kontekstas, kuriame pasakojama istorija“,- teigia režisierė Giedrė Beinoriūtė. Šioje juostoje, kuri pelnė „Sidabrinės gervės“ apdovanojimą, išvysite žinomų veidų, tarp kurių ir atidumu vaidmenims garsėjantis aktorius Rolandas Kazlas.
Filmas „Balkonas“ bus rodomas po atviru dangumi šį penktadienį, liepos 22 d., 22:00, Laisvės aikštėje. Seansas nemokamas!
Liepos 9 d. Kauno rajone įsikūręs ramus Kulautuvos miestelis tapo Lietuvos bardų sostine – čia jau vienuoliktą kartą gausų bardų-dainuojamosios poezijos mylėtojų būrį sukvietė festivalis „Akacijų alėja“. Kasmet vis labiau į dangų besistiebianti akacija šiemet džiugino išskleidusi dar daugiau žiedų – juos stebėti susirinko net 15 000 prasmingų dainuojamosios poezijos tekstų ir gitaros akordų gerbėjų.
„Prieš vienuolika metų buvo rasta vieta, laikas, žanras. Pradžioje buvęs nedidelis renginys šiandien skleidžia garsą toli už rajono ir šalies ribų – jį neabejotinai galima vadinti kultūros reiškiniu visos Lietuvos mastu. – teigė festivalio globėjas, Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas – Tikiu, kad gražia tradicija tapęs renginys ir toliau išliks paprastu, nuoširdžiu, dvasingu, jungiančiu kelias dalyvių ir klaustytojų kartas“.
Pušų amfiteatrą pripildė gausus bardų mylėtojų būrys
Nors pirmieji „Akacijų alėjos“ akordai buvo žadami 18 val., Kulautuvos Pušų amfiteatre ištikimieji klausytojai pradėjo būriuotis jau nuo 10 val.
Festivalio organizatoriams ir dalyviams simboline akacijos medelio laistymo ceremonija pradėjus renginį, Kulautuvos pušyno kertelės glaudė jūrą besišypsančių ir teigiamomis emocijomis alsuojančių poezijos ir muzikos piligrimų iš visos Lietuvos ir užsienio. „Esu dalyvavusi ne viename festivalyje, tačiau šis išsiskiria savo dvasia. Jis nėra rengiamas didelio miesto centre – čia galima ne tik klausytis muzikos, bet ir grožėtis nuostabia gamta, matyti tiek daug gerai nusiteikusių besišypsančių žmonių, sėdinčių tiesiog ant žolės“, – teigė į renginį atvykusi japonė Satomi Yoshino.
„Kai dainavau „Akacijų alėjos“ himną ir skaičiau Kulautuvai dedikuotą eilėraštį, pasijutau tarsi naujai gimęs. Prieš save matyti tūkstančius ne tik klausančių, bet ir girdinčių įvairiausio amžiaus žmonių – fantastika. Tai drąsiai galiu pavadinti vienu nuostabiausių gyvenimo epizodų“, – teigė bardas, poetas, rašomojo ir dainuojamojo žodžio dermės ieškotojas Edmundas Janušaitis.
Festivalis vienijo kelias bardų kartas
Šių metų festivalį sudarė trys dalys. Pirmoji, pavadinta „Mažąja akacija“, klausytojams siūlė susipažinti su Dainuojamosios poezijos šventės-apžiūros „Mažoji Akacija“, Respublikinio moksleivių dainuojamosios poezijos festivalio „Mūsų dienos kaip šventės“, Vaikų ir jaunimo dainavimo konkurso Vytautui Kernagiui atminti „Nenusigąsk, tai aš…“ ir Lietuvos mokinių dainuojamosios poezijos konkurso laureatais. Scenoje pasirodė Ignė Markauskaitė iš Raudondvario, kulautuvietės Laura Slavinskaitė ir Viktorija Railaitė, Greta Indrišiūnaitė iš Radviliškio, šiaulietė Erika Gerybaitė, Ugnė Malinauskaitė iš Utenos, vilnietės Meda Surkevičiūtė ir Emilija Pakalnytė, kolektyvas „Nuo Užupio“.
Po įžanginio „Mažosios akacijos“ koncerto prasidėjo „Akacijos ieškojimas“ – Didysis festivalio koncertas. Ant scenos lipo Muzikinio teatro solistas, televizijos laidų vedėjas Deivis, duetu su sūnumi – aktoriumi, televizijos projektų dalyviu Jokūbu Bareikiu – net 11 kūrinių atliko aktorius, vienas dainuojamosios poezijos tautinių klasikų Saulius Bareikis, scenoje pasirodė su vandens, krentančio per uolos akmenis, melodija sulyginta dainų autorė, electronic, ambient, experimental muzikinių projektų atlikėja Saulė, publiką džiugino 30 metų „išlaikymo“ festivalio signataroVirgio Stakėno baladės. „Akacijų alėjos“ bardų scenoje debiutavo aktorius, režisierius, skaitovas, du kartus Auksinio scenos kryžiaus ir Nacionalinės Premijos laureatas Rolandas Kazlas, pasirodė poetas, dainų autorius ir atlikėjas, viduriniosios bardų kartos lyderis Domantas Razauskas, dainų autorius ir atlikėjas, populiarių dainų kūrėjas Aleksandras Makejevas, tarptautinių konkursų ir „MTV Europe Music Awards“ laureatė Jurga Šeduikytė, dainininkas Mantas. Paskutiniojoje festivalio dalyje „Liksminkimos“ kitaip V. Kernagio dainas atliko jau pažįstami „AvenueAcoustic“.
Šiųmetinio festivalio devizas – „Traukinys į šlovę“. „Šie garsaus amerikiečių folk dainų autoriaus ir atlikėjo Vudžio Gatrio (Woody Guthrie) biografinės knygos žodžiai buvo lyg priesakas ir jauniems atlikėjams, ir patyrusiems scenos vilkams. Na o žiūrovai tarsi teisėjai balsavo plojimais. Ir tų plojimų buvo daug…“ – prisimindamas audringą publikos palaikymą teigė festivalio prodiuseris Virgis Stakėnas.
„Akacijų alėjoje“ – ne vienas netikėtas debiutas
„Šiandien man trys premjeros: pirmą kartą grojau su V. Kernagio prizine gitara, pirmą kartą su sūnumi Jokūbu ir pirmą kartą girdėjau jo sukurtas dainas. Nors esu priekabus klausytojas žmogui, kuriam esu neabejingas, patiko dainų turinys, harmoninė slinktis. Mane nustebino. Gerąja prasme“, – po pasirodymo scenoje pasakojo Saulius Bareikis. Ne pirmą kartą festivalyje dalyvavusio atlikėjo teigimu, nors šis renginys yra masinis ir nemokamas, klausytojo negalima vadinti nemotyvuotu. „Čia susirenka kelios kartos, įvairių sluoksnių, pareigų žmonės. Ir „Akacijos“ juos suvienija. Festivalyje skamba autentiška daina, atliekama gyvai, yra turinys, poezija. „Akacijų alėja“ – labai reikalingas reiškinys, kuris padeda išlikti gyviems esamoje politinėje ir kultūrinėje situacijoje. Jo energetika – pozityvi“, – teigė S. Bareikis.
Kalbėdamas apie „Akacijų alėją“, kitame amplua pasirodęs ir ne vieną klausytoją maloniai nustebinęs Rolandas Kazlas džiaugėsi, kad šis festivalis vienoje vietoje suburia labai daug žmonių. Laisva valia. „Žmonės klauso, dainuoja. Tai, ką girdi, nešioja savyje, vežasi namo. Tai yra įrodymas, kad esame ir būsime“, – sakė R. Kazlas.
Anot kaunietės Lolitos Čivinskienės, labai keista matyti Rolandą Kazlą tokiame vaidmenyje. „Žiūriu ir vis dar negaliu suderinti to, ką matau ir to, ką girdžiu. Ir man tai PATINKA“, – maloniai nustebinta teigė L. Čivinskienė.
Pats atlikėjas prieš pasirodymą sakė jautęsis kaip prieš maratoną. „Kūnas virpa, kai matai keliolika tūkstančių žmonių. Jausmas – savotiškas. Kaip aukojimui skirto gyvulio. Bet reakcija buvo tokia, kaip nujaučiau“, – teigė R. Kazlas. Anot bardų scenos debiutanto, šis festivalis išsiskiria tuo, kad jo metu ne šokama, o klausomasi žmonių kalbėjimo. „Šiais laikais žmonės tik kalba, bet mažai kas klausosi. O čia klausosi“, – susižavėjęs „Akacijų alėjos“ publika sakė R. Kazlas, scenoje pasirodęs su aktore Jone Dambrauskaite (klavišiniai), Genadijumi Savkovu (akordeonas), Povilu Laurinaičiu (bosinė gitara).
Džiaugėsi gamtos prieglobsčiu
Po vienuoliktojo festivalio „Akacijų alėja“ gamtos mylėtojai nesiskirstė – liko nakvoti šalia renginio vietos įkurtame palapinių miestelyje. „Į šį festivalį atvykau pirmą kartą. Ir man čia labai patinka. Gamta ir muzika – tai yra nuostabu. Džiaugiuosi, kad dabar gyvename palapinėje – juk vasara, o ir apie kelionę mano nereikia galvoti“, – teigė vilnietė Rūta.
Gausus festivalio atributikos krepšys
Žydinčias ir teigiamomis emocijomis alsuojančias „Akacijas“ festivalio svečiams dar ilgai primins ribotu tiražu išleisti „Akacijų alėjos“ ir renginio dalyvių kompaktiniai diskai. Jų buvo galima įsigyti „Akacijų krautuvėlėje“, šalia kurios atlikėjai dalyvavo ir autografų sesijoje. Kiekvienas panorėjęs galėjo nusikalti ir festivalio monetą.
Artistų triūsas įvertintas apdovanojant juos „Akacijų ordinais“ – unikaliais, originalaus dizaino numeruotais garbės ženklais. Vienuoliktojo festivalio metu buvo pristatytas ir naujasis festivalio simbolis – žalioji gitara „Akacija“. O žaliaspalvius festivalio marškinėlius puoš ne tik emblema, bet ir dalyviu pavardės.
15-ąjį kartą knygos bičiulius subursianti Vilniaus knygų mugė kalbės apie klasikinę literatūrą, laiko patikrintas knygas. Šventiniais renginiais bus minimos grožinės lietuvių literatūros pradininko Kristijono Donelaičio 300-osios gimimo metinės. Renginiuose susijungs šiuolaikinis menas, gyvas ir spausdintas žodis, muzika, teatras ir kinas.
Nuo pirmosios „Bernardinai.lt“ išleistos esė rinktinės „Aštuntoji diena“ praėjo aštuoneri metai. Per šiuos metus „Bernardinai.lt“ susikaupė solidus kultūros pokalbių archyvas.
Balandžio 26 ir 27 d. Lietuvos nacionalinio dramos teatro (LNDT) didžiojoje scenoje įvyks dešimtoji 72-ojo sezono premjera. Spektaklį pagal Dantės Alighierio “Dieviškąją komediją” pristatys režisierius Eimuntas Nekrošius. „Dieviškoji komedija“ – tai teatro „Meno fortas“ ir LNDT koprodukcija.